Veesla.lt nuotrauka
APVA parama saulės elektrinei daugeliui gyventojų tapo vienu svarbiausių argumentų apsisprendžiant investuoti į nuosavą elektros gamybą. Realybė tokia, kad ne visi, kurie nori, šią paramą gauna. Vieni sėkmingai pasinaudoja galimybe ir džiaugiasi greičiau atsiperkančia investicija, kiti – lieka nusivylę, nes paraiška atmetama, terminai praleidžiami arba sprendimas priimamas per vėlai. Kodėl taip nutinka ir kas iš tiesų lemia, ar parama bus skirta?
Dominykas Katilius
CEO at VEESLA
Parama nėra loterija, bet klaidos – labai žmogiškos
Iš šalies gali atrodyti, kad APVA parama saulės elektrinei veikia tarsi loterija – vieniems pasiseka, kitiems ne. Praktikoje dažniausiai viską lemia pasiruošimas. Didžioji dalis atmetimų susiję ne su tuo, kad žmogus „netinka“, o su tuo, kad sprendimai priimami skubotai arba ne iki galo įsigilinus į sąlygas.
Atsinaujinančios energetikos sprendimus visoje Lietuvoje diegiančios bendrovės VEESLA vadovas Dominykas Katilius pastebi, kad daugelis gyventojų paramą traktuoja kaip pagrindinį tikslą, o ne kaip priemonę. „Kai parama tampa svarbesnė už patį sprendimą – atsiranda rizika. Žmonės kartais pirmiausia galvoja apie pinigus, o tik tada – ar saulės elektrinė jiems iš tikrųjų tinka“, – sako jis.
Kas dažniausiai gauna APVA paramą saulės elektrinei?
Dažniausiai paramą gauna tie, kurie į procesą žiūri sistemiškai. Jie iš anksto įvertina savo elektros vartojimą, technines galimybes, pasiruošia dokumentus ir neskuba paskutinę minutę. Tokie žmonės supranta, kad APVA parama saulės elektrinei nėra momentinis sprendimas, o procesas, reikalaujantis tam tikros disciplinos.
Svarbu ir tai, kad šie gyventojai dažniausiai neturi iliuzijų. Jie suvokia, kad parama sumažina investiciją, bet jos nepakeičia. Sprendimas įsirengti saulės elektrinę išlieka racionalus net ir tuo atveju, jei paramos suma būtų mažesnė nei tikėtasi.
Kas dažniausiai lieka „už borto“?
Kita grupė – tie, kurie sprendimą atideda per ilgai. Jie laukia „geresnių sąlygų“, didesnių išmokų ar aiškesnių taisyklių, kol galiausiai kvietimas baigiasi. Tuomet lieka jausmas, kad galimybė buvo, bet ja nepasinaudota.
„Labai dažnai matome žmones, kurie būtų gavę paramą, jei būtų pradėję procesą keliomis savaitėmis anksčiau“, – pastebi Dominykas Katilius. Pasak jo, delsimą dažnai lemia ne informacijos trūkumas, o sprendimo baimė.
Dar viena grupė – tie, kurie paramą traktuoja kaip garantiją, o ne galimybę. Tokiu atveju pasiruošimas būna minimalus, o paraiška pateikiama tikintis, kad „kaip nors praeis“. Deja, tokia strategija dažnai nuvilia.
Veesla.lt nuotrauka
Techniniai niuansai apie kuriuos galvojama per vėlai
Nemažai atmetimų susiję su techninėmis detalėmis, kurios iš pradžių atrodo nereikšmingos. Netinkama stogo būklė, neįvertinti šešėliai, netikslūs elektros vartojimo duomenys – visa tai gali tapti kliūtimi.
„Saulės elektrinė turi būti realus projektas, o ne tik idėja. Jei techninė dalis neįvertinta iš anksto – parama gali tapti nepasiekiama“, – aiškina VEESLA vadovas.
Kodėl vien parama negarantuoja sėkmės?
Svarbu suprasti, kad APVA parama saulės elektrinei pati savaime negarantuoja sėkmingo sprendimo. Yra atvejų, kai žmonės gauna paramą, bet vėliau nusivilia pačia sistema, nes ji nebuvo pritaikyta jų poreikiams.
„Parama neturi užgožti esmės – saulės elektrinė turi veikti ilgus metus. Jei sprendimas priimamas tik dėl paramos, rizika nusivilti yra didesnė“, – pabrėžia Dominykas Katilius.
Laimi tie, kurie planuoja, o ne tie, kurie skuba
Ilgalaikėje perspektyvoje laimi tie gyventojai, kurie paramą traktuoja kaip dalį didesnio plano. Jie žiūri ne tik į šiandienos naudą, bet ir į tai, kaip saulės elektrinė derės su ateities sprendimais – elektromobiliu, šilumos siurbliu, didesniu elektros vartojimu. Tokiu atveju net ir be paramos sprendimas išlieka prasmingas, o gavus paramą – tiesiog tampa dar patrauklesnis.
Ar likusieji tikrai pralaimi?
Įdomu tai, kad tie, kurie lieka be paramos, ne visada pralaimi. Dažnai jie pradeda sprendimą anksčiau, nelaukia naujo kvietimo ir ilgainiui sutaupo daugiau vien dėl to, kad saulės elektrinė pradeda veikti anksčiau.
„Kartais didžiausia klaida – galvoti, kad be paramos neverta nieko daryti. Laikas energetikoje turi labai didelę vertę“, – sako Dominykas Katilius.
Ką svarbiausia suprasti?
APVA parama saulės elektrinei nėra skirtas visiems vienodai. Ji palanki tiems, kurie planuoja, skaičiuoja ir laiku priima sprendimus. Tie, kurie tikisi greito rezultato be pasiruošimo, dažniau lieka nusivylę.
Didžiausia pamoka paprasta: parama padeda, bet sprendimą turi nešti pats projektas. Kai saulės elektrinė pasirenkama sąmoningai – parama tampa maloniu priedu, o ne vienintele priežastimi veikti.
