Prieš dvejus metus nusprendžiau: statysiu terasą pats. Patirties – nulis. Įrankių – minimumas. Pasitikėjimo savimi – per daug. Štai kas iš to išėjo ir ko būčiau daręs kitaip.
Diena prieš: iliuzijos
YouTube vaizdo įrašuose viskas atrodo paprasta. Vyrukas per dešimt minučių sukala konstrukciją, per kitą dešimt – sumontuoja dangą. Foninis muzikėlė, šypsenos, rezultatas.
Pirkau medžiagas pagal internetinį skaičiuoklę. Pridėjau dešimt procentų atsargos, kaip patarė. Užsisakiau pristatymą šeštadienio rytui, kad turėčiau visą savaitgalį.
Planas buvo paprastas: šeštadienį – konstrukcija, sekmadienį – danga. Pirmadienis – šašlykai naujoje terasoje.
Pirmas šeštadienis: realybė smogia
Medžiagos atvažiavo devintą. Iki vienuoliktos jas nešiau į kiemą, rūšiavau, tikrinou. Tarp atvežtų medžiagų – ir pakalimo lentos konstrukcijai. Viena kreiva kaip bananas, kelios kitos – su įskilimais galuose. Atidėjau į šoną, pasilikau „atsarginėms”.
Pradėjau pagrindo ruošimą. Reikėjo išlyginti plotą, sukasti žvyrą drenažui. Po dviejų valandų supratau: žemė yra kieta. Labai kieta. Ypač kai neturi tinkamo kastuvo.
Iki vakaro turėjau maždaug trečdalį pagrindo. Skaudėjo nugarą. Planas sekmadienį baigti konstrukciją – jau atrodė ambicingas.
Antras šeštadienis: konstrukcija
Taip, prireikė antro savaitgalio. Pirmąjį sekmadienį baigiau pagrindą. Antrą šeštadienį pradėjau tikrą darbą.
Skersinius pjauti ir montuoti – lengviau nei tikėjausi. Bet išlaikyti lygį – visai kita istorija. Gulsčiukas tapo geriausiu draugu. Tikrinau kas penkiasdešimt centimetrų, nuolat koreguodavau.
Čia išmokau pirmą pamoką: geriau skirti valandą teisingam pamatui nei dieną taisyti kreivą konstrukciją.
Atraminiai taškai po skersiniais – dar viena pamoka. Buvau numatęs per mažai. Viduryje konstrukcija „plazdėjo”. Teko pridėti papildomų atramų – tai reiškė papildomą važiavimą į parduotuvę.
Sekmadienis: pagaliau lentos
Konstrukcija stovi. Laikas dangai. Čia prasidėjo tikras malonumas – arba bent jau mažiau skausmo.
Terasinės lentos gula viena po kitos. Sraigtai sukasi, tarpai išlaikomi plastmasiniais tarpikliais. Ritmas aiškus, progresas matomas.
Bet ir čia klaidų netrūko. Pirmąsias lentas prisukau per stipriai – sraigtų galvutės įlindo per giliai, mediena aplink įtrūko. Teko keisti taktiką: gręžti prieš skylutes, sukti iki lygio su paviršiumi, ne giliau.
Pjovimas irgi pareikalavo praktikos. Pirmi gabalai – nelygūs, su atplaišomis. Paskui supratau: aštresnė geležtė, lėtesnis pjovimas, lenta pritvirtinta – ir kraštai švarūs.
Kas neparašyta instrukcijose
Niekas neįspėjo, kiek laiko užima „smulkmenos”. Tarpai prie sienų, apėjimai aplink vamzdžius, apdailos juostos galuose – visa tai suvalgo valandas.
Niekas nesakė, kad paskutinė lenta bus košmaras. Ji niekada tiksliai netelpa. Pjauni, bandai, per didelė. Pjauni dar, per maža. Trečias gabalas – pagaliau.
Ir dar: mediena turi charakterį. Net tos pačios partijos lentos skiriasi – viena tamsesnė, kita šviesesnė, trečia su įdomesniu raštu. Išmokau prieš montuojant išdėlioti ir suplanuoti, kur kas atrodys geriausiai.
Trys savaitės vėliau: rezultatas
Terasa stovi. Nėra tobula – prie vieno kampo tarpas šiek tiek didesnis, vienas sraigtas ne idealiai vietoje. Bet ji mano. Savo rankomis.
Kaina medžiagoms – apie 1400 eurų už penkiolika kvadratinių metrų. Su meistru būtų kainavę dvigubai, gal trigubai. Bet svarbesnis dalykas – žinau kiekvieną savo terasos centimetrą. Jei kas sugrius – žinosiu, kaip taisyti.
Ką daryčiau kitaip
Pirkčiau daugiau atsargos. Dešimt procentų – per mažai, kai mokaisi. Penkiolika – realesnis skaičius.
Investuočiau į įrankius prieš pradėdamas. Nuomuočiau gerą pjūklą, turėčiau tinkamą gręžtuvą. Su silpnais įrankiais darbas užtrunka dvigubai.
Neskubėčiau. Dvi savaitės vietoj vienos – ne pralaimėjimas, o realybė. Geriau lėčiau ir teisingai.
Klausinėčiau daugiau. Kaimynas, kuris statė savo terasą prieš metus, būtų sutaupęs valandas. Bet nenorėjau atrodyti kvailai. Kvaila buvo neklausinėti.
Ar rekomenduočiau?
Taip. Su išlygomis.
Jei turite kantrybės – taip. Jei norite sutaupyti – taip. Jei mėgstate dirbti rankomis – absoliučiai taip.
Jei norite tobulo rezultato per savaitgalį – samdykite meistrą.
Terasa savo rankomis nėra raketų mokslas. Bet ji yra darbas – tikras, fizinis, reikalaujantis laiko ir nuolankumo. Mainais gausite kažką, ko pinigais nenusipirksite: jausmą, kai sėdite ant lentos, kurią patys prisukai.
Tas jausmas vertas subraižytų rankų ir skaudančios nugaros.
