Pavargęs kūnas, išsausėjusi oda, galva plyšta nuo skausmo, o jėgų – kaip po maratono. Ir tada kas nors sako: „Reikia lašelinės.“ Skamba viliojančiai. Tarsi paprastas būdas ištrinti nuovargį, išblaškyti miglą ir vėl atsidurti ant kojų. Bet ar tikrai?

Ši procedūra tapo beveik madinga. Nuo ligoninių palatų iki privačių klinikų – lašelinės jau nebėra tik ligonių reikalas. Vis daugiau žmonių renkasi šį būdą po vakarėlių, kelionių, ligų ar net stresinio laikotarpio. Tarsi norėtų iš naujo „užpildyti baką“.

Gydytojų balsas: kada lašelinė naudinga?

Medikai kalba aiškiai – lašelinė nėra panacėja. Ji gali padėti, kai organizmui trūksta skysčių ar elektrolitų, kai žmogus vemia, turi stiprią infekciją ar išsekęs po operacijos. Taip pat kai kurioms lėtinėms ligoms palengvinti, ypač jei pacientas negali išgerti vaistų ar vitaminų per burną.

Tačiau jos taikymas be aiškios priežasties – abejotinas. Vienas gydytojas juokauja: „Lašelinė nėra energijos gėrimas tiesiai į veną.“ Kitas priduria: „Jei žmogus sveikas, jam reikia poilsio, o ne adatų.“

Kam lašelinė iš tikrųjų padeda?

Skirtingi žmonės pasakoja skirtingas patirtis. Viena moteris sako, kad po viruso „negali pakelti net puodelio“, o lašelinė padėjo grįžti į normalų gyvenimo tempą per kelias valandas. Kitas vyras prisipažįsta, kad po alkoholio vartojimo kelionėje jautėsi baisiai ir išbandė intraveninę terapiją – „kaip ranka nuėmė“.

Kai kuriems tai – pagalba. Kitiems – iliuzija, nes poveikis būna trumpalaikis, jei nepašalinta priežastis, kodėl išvis jaučiamasi blogai.

Kada lašelinės nereikia?

Jeigu žmogus sveikas, nevemia, neturi stiprios temperatūros ar kraujo netekimo – lašelinė vargu ar reikalinga. Gydytojai pabrėžia, kad net paprastas vanduo ir poilsis dažnai daro stebuklus, tik reikia šiek tiek kantrybės.

Skysčių perteklius taip pat ne visada saugus. Ypač tiems, kurie turi širdies ar inkstų problemų. Lašelinė gali duoti naudos, bet kai naudojama be tikro poreikio – tai jau žaidimas.

Emocinis efektas: kodėl jaučiamės geriau?

Dalis lašelinės populiarumo slypi ne medicinoje, o galvoje. Žmogui, kuris sėdi kėdėje, lašinamas fiziologinis tirpalas, o šalia – rūpestingas personalas, tampa ramu. Atsipalaiduoja, nurimsta. Tada kūnas gauna ir tai, ko reikia – ir šiek tiek placebo.

Tai – emocinis ritualas, primenantis, kad rūpinamės savimi. Ir kartais būtent šis jausmas svarbiausias.

Taigi, lašalinė nėra stebuklas. Ji gali padėti, bet ne visada. Norisi greito sprendimo – suprantama. Tačiau pirmiausia verta atsakyti sau į klausimą: kodėl iš viso taip jaučiuosi?

Ir tik tada, jei to reikia, rinktis procedūrą, kurią siūlo ne mados tendencijos, o gydytojas.