Daugelis katilų ir šilumos siurblių gedimų prasideda ne pačiame įrenginyje, o šilumnešyje. Kalkės, purvas ir korozijos produktai užkemša šilumokaičius, apsunkina cirkuliacinį siurblį ir klaidina jutiklius. Tvarkingas vanduo sistemoje yra viena pigiausių priemonių išvengti brangaus remonto.
Kodėl šildymo sistemos vanduo genda
Uždara šildymo sistema teoriškai užpildoma vieną kartą ir daugiau nebekeičiama. Praktikoje vanduo papildomas po kiekvieno nuotėkio, oro išleidimo ar remonto. Su kiekvienu papildymu į sistemą patenka nauja porcija kalcio, magnio ir deguonies:
- kalcis kaupiasi karščiausiose vietose;
- deguonis skatina plieninių radiatorių ir vamzdžių koroziją.
Korozijos produktai virsta juodu magnetitiniu purvu. Jis nusėda ten, kur srautas lėčiausias. Ypač daug deguonies patenka per senus plastikinius grindinio šildymo vamzdžius be deguonies barjero. Tokiose sistemose korozija vyksta nuolat, net jei vanduo nepildomas, todėl jas dažnai rekomenduojama atskirti nuo katilo kontūro šilumokaičiu.
Daugelyje Lietuvos regionų vandentiekio vanduo gana kietas, todėl ši problema aktuali beveik kiekvienam namų ūkiui.
Kur nukenčia dujinis katilas
Kondensacinių katilų šilumokaičiai turi siaurus kanalus. Jie efektyviai perduoda šilumą, bet ir greitai užsikemša. Pirmasis požymis – būdingas garsas, primenantis verdantį arbatinuką. Jis reiškia, kad vanduo vietomis perkaista ant kalkių sluoksnio. Ilgainiui šilumokaitis perkaista, suveikia apsauga, o katilas pradeda dažnai išsijungti. Kombinuotuose katiluose kalkės kaupiasi ir karšto vandens šilumokaityje. Tada karšto vandens temperatūra maišytuve tampa nepastovi.
Mažai kas žino, kad daugelio kondensacinių katilų šilumokaičiai gaminami iš aliuminio lydinių, kurie jautrūs vandens pH. Daugelis Europos gamintojų remiasi vokiečių rekomendacijomis VDI 2035. Jos tokioms sistemoms nurodo siauresnį leistiną pH intervalą nei plieniniams šilumokaičiams. Per šarmingas vanduo aliuminį ėda iš vidaus, o tokio pažeidimo iš išorės nematyti.
Kur nukenčia šilumos siurblys
Šilumos siurbliai dažniausiai turi plokštelinius šilumokaičius. Tarpai tarp jų plokščių matuojami milimetrais, todėl net nedidelis purvo kiekis sumažina srautą. Siurblys tai pastebi per srauto jutiklį arba didėjantį temperatūrų skirtumą ir išsijungia su klaida. Savininkas pamato kodą, perkrauna sistemą, o po kelių dienų viskas kartojasi.
Tokiu atveju šilumos siurblių remontas dažnai susiveda ne į detalių keitimą, o į kelis darbus: šilumokaičio praplovimą, filtrų valymą ir sistemos užpildymą paruoštu vandeniu. Delsti nereikėtų. Kai srautas per mažas, per atitirpinimo ciklą vanduo šilumokaityje gali užšalti. Tada plokštės kartais įtrūksta, o vandens ir šaltnešio kontūrai susijungia. Toks gedimas reiškia ne tik šilumokaičio keitimą, bet ir viso šaltnešio kontūro valymą, todėl jis priskiriamas prie brangiausių šilumos siurblio remonto darbų.
Šilumnešis su antifrizu: atskira istorija
Monoblokinių šilumos siurblių sistemose, kur vandens vamzdžiai eina į lauko bloką, dažnai naudojamas glikolio tirpalas. Jis apsaugo nuo užšalimo, bet turi savų ypatybių. Glikolis laikui bėgant sensta: jame esantys korozijos inhibitoriai išsenka, o pats skystis gali tapti rūgštesnis. Todėl tokį šilumnešį reikia periodiškai tikrinti refraktometru ar specialiomis juostelėmis ir prireikus pakeisti.
Dar vienas niuansas – glikolio tirpalas klampesnis už vandenį. Esant per didelei koncentracijai, cirkuliacinis siurblys dirba sunkiau, o šilumos perdavimas silpnėja. Per maža koncentracija nebeapsaugo nuo šalčio. Kiekvieną kartą papildant tokią sistemą paprastu vandeniu, apsauga pamažu silpsta, o savininkas apie tai sužino tik po pirmųjų rimtų šalčių.
Dujinių katilų sistemose antifrizas naudojamas rečiau, dažniausiai sezoniniuose namuose. Tačiau jei jis naudojamas, turi būti suderinamas su katilo šilumokaičio medžiaga.
Ką galima padaryti
Prevencija nėra sudėtinga:
- Magnetinis filtras ant grįžtamojo vamzdžio sugaudo didžiąją dalį metalinių dalelių. Jį išvalyti galima per kelias minutes.
- Suminkštintas arba demineralizuotas vanduo tinka sistemai papildyti geriau nei vanduo tiesiai iš čiaupo.
- Inhibitoriai lėtina koroziją ir naudojami kai kuriose sistemose.
Jei sistema sena ir niekada nebuvo plauta, prieš montuojant naują katilą ar šilumos siurblį ją būtina praplauti. Naujas įrenginys, prijungtas prie purvinos sistemos, per pirmuosius metus gali prarasti nemažą dalį efektyvumo, o kartais ir garantiją. Daugelio gamintojų garantinėse sąlygose sistemos plovimas ir filtras įrašyti kaip privalomi.
Kaip suprasti, kad vanduo jau tapo problema
Štai keli paprasti ženklai:
- radiatorių apačia vėsesnė už viršų;
- išleidžiant orą teka tamsus vanduo;
- sistemos slėgis krenta ir ją tenka dažnai papildyti;
- katilas „verda“;
- šilumos siurblys rodo srauto klaidas.
Pastebėję bent du iš šių požymių, paprašykite specialisto patikrinti šilumnešį ir filtrus. Verta paprašyti ir išmatuoti vandens kietumą bei pH. Tai užtrunka kelias minutes, o rezultatai parodo, ar užtenka valyti filtrus, ar sistemą jau reikia plauti. Rezultatus užsirašykite, kad kitais metais turėtumėte su kuo palyginti.
Įrangai, kuri jau pradėjo dažnai išsijungti, vien vandens pakeitimo gali nebeužtekti. Tokiu atveju profesionali diagnostika ir dujinių katilų remontas ar šilumokaičio valymas grąžina sistemai stabilumą. O nauja vandens priežiūros rutina padeda, kad problema nepasikartotų.
