Kai mažas žmogus pradeda tyrinėti aplinką, jam labiausiai reikia dviejų dalykų – saugumo ir supratimo. Ir kartais suaugusiam tai atrodo kaip iššūkis: vaikui sunku pasakyti, kaip jis jaučiasi, o jo emocijos išlenda netikėčiausiu metu – per pyktį, ašaras ar tylėjimą. Būtent čia į pagalbą ateina tai, ką vis dar dažnai laikome tiesiog „žaislais“. Tačiau kai kurios ugdymo priemonės turi galią tyliai įeiti į vaiko pasaulį ir padėti jam suprasti save.
Žaislas, kuris moko atpažinti emocijas
Vienas tėtis pasakojo apie savo sūnų, kuriam ilgą laiką būdavo sunku įvardyti, kada jis liūdnas ar supykęs. Tačiau kai namuose atsirado paprastos medžiaginės veidukų kortelės su skirtingomis emocijomis, kažkas pasikeitė. Berniukas ėmė rodyti į „liūdną“ veidą, kai jam skaudėdavo. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvai galėjo reaguoti į jausmą, o ne tik į vaiko elgesį.
Tokių priemonių nereikia mokyti naudoti – jos veikia per pojūčius, per žaidimą. Vaikas pats pasirenka, ką nori paliesti, spausti ar apkabinti. Taip žaislas tampa ne tik daiktu rankose, bet ir atrama viduje.
Ugdymo priemonės, kurios padeda nusiraminti
Kai kurie vaikai itin jautriai reaguoja į garsus, prisilietimus ar šviesas. Jiems pasaulis dažnai būna per garsus, per greitas. Ir tada, vietoj „elgesio korekcijos“, reikia švelnios pagalbos.
Tokiais atvejais pasiteisina priemonės, kurios leidžia vaikui susikoncentruoti, sulėtėti.
Tai gali būti:
tekstūriniai kamuoliukai, kuriuos galima spausti ir minkyti
sveriami pliušiniai gyvūnai, kurie ramina kūną
švelniai mirgančios šviesos, kurias galima stebėti gulint
pagalvėlės su skirtingais audiniais – nuo pūkuoto iki šiurkštaus
Tokie daiktai padeda sumažinti įtampą kūne ir grąžina vaiką į ramybės būseną, kurioje galima vėl susitelkti, būti, kurti ryšį.
Žaislas, kuris kuria bendravimą
Vaikui emocinis intelektas vystosi per ryšį su kitu žmogumi. Todėl žaislai, kurie kviečia žaisti drauge, tampa tiltu tarp vaikų ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, kortelės su emocijų situacijomis gali tapti įrankiu vakare pasikalbėti: „O kaip tu jaustumeisi, jei draugas nepakviestų tavęs žaisti?“ Ir vaikas atsako. Kartais net daugiau nei tikėjaisi.
Taip žaislas padeda pradėti pokalbį, o pokalbis – atpažinti jausmus, mokytis reaguoti į juos, kalbėti apie juos be gėdos.
Reikia ne daug – reikia tinkamo
Nebūtina pirkti visko, ką rekomenduoja socialiniai tinklai. Kartais viena paprasta priemonė tampa tuo, ką vaikas prisimena visam gyvenimui. Galbūt tai sensorinis žaislas, kuris lydėjo jį darželyje. Galbūt tai kortelė su „laimingu veiduku“, kurią jis kišenėje laikydavo per pirmą klasės pasirodymą.
Emocinis intelektas nėra tik mokyklinis įgūdis. Tai tai, kas padeda vaikui užaugti žmogumi, kuris atpažįsta save, geba pasakyti „man liūdna“, ir tuo pačiu – išklausyti kitą. Ir jeigu tam reikia tik minkšto žaisliuko, kuris ramina – verta jį duoti. Tyliai. Su pagarba. Nes vaikystė – tai ne tik augimas. Tai ir jausmų pažinimas.
