Priėmimas į antrąją pakopą veikia kitaip nei į pirmąją, ir būtent dėl to daugiausiai painiavos.
Į bakalaurą stojama per bendrą sistemą, kurioje viskas centralizuota. Į magistrantūrą prašymai teikiami universitetui tiesiogiai, o kiekviena programa gali turėti savų reikalavimų. Vienas praleistas punktas reiškia, kad prašymas tiesiog nedalyvauja konkurse.
Iš ko susideda konkursinis balas
Konkursinį balą stojant į magistrantūrą dažniausiai sudaro kelios dalys: baigiamųjų bakalauro studijų pažymių svertinis vidurkis, baigiamojo darbo arba egzamino įvertinimas ir papildomi kriterijai, kuriuos nustato konkreti programa. Prie jų kai kuriose kryptyse pridedami motyvacinis pokalbis, mokslinės ar praktinės veiklos įvertinimas. Tikslios proporcijos skiriasi pagal programą ir skelbiamos priėmimo taisyklėse tais pačiais metais, todėl remtis pernykšte informacija nepatikima.
Ką reikia paruošti iš anksto
- Bakalauro diplomą ir jo priedėlį.
- Asmens dokumentą.
- Motyvacinį laišką arba pasirengimą pokalbiui, jeigu programa to reikalauja.
- Dokumentus apie papildomus pasiekimus, jeigu jie vertinami.
- Pažymas apie darbo patirtį, kai ji įskaitoma.
Diplomo priedėlis yra tas dokumentas, kurio dažniausiai pritrūksta paskutinę dieną, nes jis išduodamas kartu su diplomu, o ne anksčiau.
Kada prasideda ir kada baigiasi terminai
Priėmimo etapai paprastai vyksta vasarą, po baigiamųjų darbų gynimo, o dalis programų turi papildomą etapą rudens pradžioje.
Praktinė problema yra ta, kad terminas prašymui pateikti dažnai baigiasi anksčiau, nei studentas gauna diplomą. Tokiais atvejais universitetai numato tvarką, kaip pateikti dokumentus vėliau, tačiau pats prašymas turi būti registruotas laiku.
Tikslias datas ir reikalavimus verta pasitikrinti ten, kur skelbiamos magistrantūros studijos su konkrečių programų sąlygomis, nes jos atnaujinamos kasmet, o skirtingoms kryptims gali skirtis ir dokumentų sąrašas, ir vertinimo tvarka.
Valstybės finansuojamos ir mokamos vietos
Vietos skirstomos į finansuojamas valstybės lėšomis ir mokamas.
Į pirmąsias patenkama pagal konkursinį balą – jos paskirstomos aukščiausiai įvertintiems stojantiesiems. Mokamose vietose konkursas dažniausiai švelnesnis, tačiau taikomas minimalus reikalavimas.
Verta žinoti, kad studijų metu vietos gali būti perskirstomos pagal studijų rezultatus. Tvarka priklauso nuo universiteto, bet pati galimybė egzistuoja, ir ji dažnai motyvuoja pirmąjį semestrą labiau nei bet kas kitas.
Kai bakalauras yra iš kitos krypties
Tai vienas dažniausių klausimų ir atsakymas nėra vienareikšmis.
Dalis programų priima stojančiuosius iš giminingų krypčių be papildomų sąlygų. Kitos reikalauja, kad būtų išklausyti tam tikri dalykai, ir tada prieš pagrindines studijas siūlomos papildomosios studijos.
Praktinis žingsnis vienas: susirasti konkrečios programos reikalavimų aprašą ir palyginti su savo diplomo priedėliu. Šis palyginimas užtrunka pusvalandį ir atsako tiksliau nei bet kuris pokalbis.
Kaip parašyti motyvacinį laišką, kuris nėra šablonas
- Konkretumas vietoj bendrybių. Ne „domiuosi sritimi”, o kuo būtent ir nuo kada.
- Ryšys su programa. Įvardyti dalykus ar tyrimų kryptis, kurios traukia.
- Patirtis. Projektas, darbas, praktika – net nedidelis, jeigu susijęs.
- Planas. Ką ketinate daryti po studijų, bent apytiksliai.
- Trumpumas. Vienas puslapis skaitomas, trys – peržvelgiami.
Antras punktas atskiria laiškus greičiausiai, nes jį parašyti galima tik iš tikrųjų peržiūrėjus programos turinį.
Ko dažniausiai neįvertina stojantieji
Trys dalykai kartojasi kiekvienais metais.
Pirma – tvarkaraštis. Nuolatinių studijų paskaitos dažnai vyksta darbo metu, ir tai išsiaiškinama per vėlai.
Antra – studijų forma. Ištęstinės studijos trunka ilgiau, ir bendra trukmė kartais nustebina.
Trečia – programos vieta. Skirtingi fakultetai gali būti skirtinguose miesto taškuose, o tai kasdien virsta valandomis kelyje.
Dažni klausimai
Ar galima teikti prašymą kelioms programoms? Dažniausiai galima nurodyti kelis pageidavimus prioriteto tvarka.
Ar reikia stojamojo egzamino? Daugumoje krypčių – ne, tačiau kai kurios programos taiko motyvacinį pokalbį ar kūrybinį vertinimą.
Ar darbo patirtis padeda? Kai kuriose programose ji vertinama formaliai, kitose padeda tik motyvaciniame pokalbyje.
Ką daryti, jeigu diplomas dar negautas? Prašymą teikti laiku ir pasitikslinti, kokia tvarka dokumentas pateikiamas vėliau.
Ar galima pereiti iš mokamos vietos į finansuojamą? Tokia galimybė paprastai numatyta pagal studijų rezultatus, tvarka skelbiama universitete.
Kaip pasiruošti motyvaciniam pokalbiui
Pokalbis nėra egzaminas ir jam neįmanoma iškalti atsakymų.
Dažniausiai klausiama trijų dalykų: kodėl būtent ši programa, ką jau esate daręs srityje ir ką planuojate toliau. Į visus tris galima atsakyti konkrečiai, jeigu prieš tai peržiūrėjote programos turinį ir prisiminėte savo bakalauro darbo bei praktikos temas.
Naudinga turėti vieną paruoštą pavyzdį – projektą, užduotį ar darbo situaciją, kurią galite trumpai papasakoti. Konkretus pavyzdys atmintyje lieka geriau nei bendros frazės apie motyvaciją.
Ką reiškia papildomosios studijos
Kai bakalauro kryptis skiriasi nuo pasirinktos magistrantūros, kartais siūlomos papildomosios studijos.
Tai nėra atskiras laipsnis. Tai trūkstamų dalykų rinkinys, išklausomas prieš pagrindines studijas arba kartu su jomis, kad būtų pasiektas reikiamas pasirengimo lygis.
Trukmė priklauso nuo to, kiek dalykų trūksta. Praktinis patarimas – pasitikslinti jų sąrašą iš anksto, nes nuo jo priklauso ir bendra studijų trukmė, ir krūvis pirmaisiais semestrais.
Ką reiškia studijų forma priimant sprendimą
Nuolatinė ir ištęstinė forma skiriasi ne turiniu, o tempu.
Nuolatinėse studijose per semestrą išklausoma daugiau dalykų, todėl bendra trukmė trumpesnė, bet savaitės krūvis didesnis. Ištęstinėse tas pats turinys išdėstomas ilgiau.
Renkantis verta įvertinti ne tik dabartinį darbo grafiką, bet ir tai, ar jis gali pasikeisti per artimiausius dvejus metus. Formos keitimas studijų viduryje įmanomas ne visose programose.
Vienas dalykas, kurį verta padaryti šią savaitę
Atsidarykite savo diplomo priedėlį ir suskaičiuokite svertinį vidurkį patys.
Šis skaičius per kelias minutes parodo, į kurias programas realiai verta kandidatuoti, ir dažnai išgelbsti nuo dviejų mėnesių nereikalingo nerimo.
