Santvaros – tai ne tik pagrindinis stogo „griaučių“ elementas, bet ir svarbus konstrukcinis komponentas, kuris lemia viso pastato stabilumą. Jos perduoda stogo apkrovas į sienas, o kartu ir į pamatus, todėl dar prieš montuojant reikia aiškiai suprasti: kiek sveria stogo santvaros, ką tai reiškia pamatams, sienoms ir montavimo eigai, ir kaip išvengti kritinių klaidų, kurios vėliau kainuos ne tik pinigus, bet ir saugumą.
Kiek sveria medinės stogo santvaros?
Medinės santvaros gali atrodyti lengvos, tačiau jų svoris gali siekti keliasdešimt ar net kelis šimtus kilogramų priklausomai nuo:
- Naudotos medienos tipo (pušis, eglė, klijuota mediena).
- Konstrukcijos ilgio ir aukščio.
- Atstumo tarp atraminių taškų.
- Papildomų elementų (mazgų, jungčių, plokštelių).
Vidutinė stogo santvara, skirta 8–10 m pločio namui, sveria apie 80–120 kg, o stambesni elementai gali viršyti 200 kg.
„Žmonės dažnai nustemba, atrodo, medinė konstrukcija, o kai reikia ją pakelti – niekas nepakelia. Ypač jei jos gaminamos iš klijuotos arba impregnuotos medienos. Tai ne lentos – tai masyvūs elementai,“ – pasakoja stogdengys Julius.
Ką reiškia svoris projektavimui?
Santvarų svoris turi tiesioginį poveikį:
- Pamato apkrovai. Sunkesnės santvaros = didesnė apkrova pamato kraštams, ypač jei jos remiasi tik į dvi išorines sienas.
- Sienų atramai. Jei sienos ne mūrinės, o karkasinės, būtina įvertinti ar jos sugebės perimti vertikalų slėgį.
- Montavimo technologijai. Jei santvaros per sunkios, būtina krano pagalba.
Projektuotojai svorį įvertina skaičiuodami nuolatinę stogo apkrovą į kurią įeina ne tik danga, šilumos izoliacija, bet ir pačios santvaros. Jei tai neįvertinama – gali įvykti deformacijos ar net konstrukcijų avarijos.
„Kartą turėjom atvejį, kai užsakovas pats sukalė santvaras iš 200×100 mm lentų ir jos išėjo dvigubai sunkesnės nei reikėjo. Po metų viena siena pradėjo trūkinėti, nes pamatai nebuvo tam pritaikyti. Pataisyti kainavo daugiau nei būtų kainavus inžinieriaus konsultacija,“ – dalijasi Julius.
Kaip svoris veikia montavimą?
Kuo sunkesnė santvara – tuo daugiau reikia:
- Darbo jėgos arba technikos (kranų, stropų).
- Tikslaus sandėliavimo aikštelės plano (santvaros negali būti mėtomos).
- Montavimo eigos planavimo (vieni stogai surenkami per dieną, kiti – per savaitę).
Medinės santvaros dažniausiai montuojamos keliais etapais, naudojant laikinas atramas. Jei santvara sunkesnė nei 100–150 kg, privaloma techninė pagalba, nes žmonės fiziškai jos nesukels.
Ar klijuotos medienos santvaros sveria daugiau?
Taip. Klijuota mediena tvirtesnė, bet ir tankesnė, todėl tokios santvaros gali būti iki 30–40 % sunkesnės nei analogiškos iš konstrukcinės pušies. Tačiau jų privalumas – plonesni skerspjūviai, ilgesni tarpatramiai ir didesnė laikančioji galia.
„Jei reikia atviro plano be atramų ir ilgo tarpatramio – klijuota mediena neišvengiama. Bet žmonės turi žinoti, kad tada didėja ne tik kaina, bet ir apkrovos – reikia stipresnių pamatų,“ – aiškina Julius.
Ar galima naudoti lengvesnes konstrukcijas?
Taip, jei tik konstrukciniai skaičiavimai leidžia. Pavyzdžiui, kai stogas mažo nuolydžio ir dengiamas lengva danga (trapecinė skarda), galima naudoti plonesnes santvaras, ypač jei tarpatramiai trumpi (iki 6 m). Tačiau čia svarbus ne tik svoris, bet ir deformacijos – pernelyg lengva konstrukcija gali „vaikščioti“ nuo vėjo.
Santvarų svoris – tai ne problema, jei jis įvertintas iš anksto. Blogiausia – kai į jį neatsižvelgiama, o pasekmės pasirodo jau pastačius namą. Prieš montuojant svarbu:
- Turėti konstrukcinį skaičiavimą.
- Žinoti, kokioms apkrovoms pasiruošti (sniegas, saulės jėgainė, vėjas).
- Užtikrinti, kad pamatai ir sienos perims svorį.
- Tinkamai organizuoti montavimo darbus.
„Būna, kad žmogus nori sutaupyti ir sumažina santvaros skerspjūvį, bet tada po vėjuotu sezonu turim išsikraipiusią dangą ir kreivus kraigus. Svoris nėra blogis – svarbu, kad jis paskirstytas teisingai,“ – perspėja Julius.
