Jei pažvelgtume į lietuviškus miestelius, gyvenvietes ar vienkiemius iš paukščio skrydžio, iškart išryškėtų bendra tendencija – daugelis stogų padengti trapecinės formos skarda. Ši danga tapo beveik sinonimu žodžiui „skardinis stogas“. Nors rinkoje siūlomi ir klasikinio profilio, valcuoti ar čerpes imituojantys sprendimai, trapecinė skarda Lietuvoje išlieka populiariausia. Kodėl?
Skaičiai kalba patys už save
Remiantis 2024 m. Lietuvos statybinių medžiagų asociacijos duomenimis, net 62 % visų parduodamų metalinių stogo dangų sudaro trapecinė skarda. Klasikinio profilio skarda užima apie 23 %, o likusi dalis tenka valcuotai ir kitų tipų dangai.
Stogdengys Julius, montuojantis stogus jau 15 metų, šių skaičių nesistebi: „Iš dešimties užsakymų bent šeši–septyni – trapecinė skarda. Klientai jos prašo sąmoningai. Kai kurie jau iš anksto žino konkretaus gamintojo profilio pavadinimą, spalvą ir net lakšto ilgį“.
Paprasta forma – mažesnė kaina
Pagrindinė priežastis, kodėl trapecinė skarda tokia populiari – tai pigiausias metalinės dangos variantas. Dėl savo paprastos formos ją lengva gaminti, transportuoti ir montuoti, todėl bendra kvadratinio metro kaina išlieka labai patraukli. „Kai žmogus stato 100–150 m² namą ar dengia ūkinį pastatą, dažnai viskas remiasi į kainą. Trapecinė skarda leidžia tilpti į biudžetą net ir su kokybiškomis papildomomis medžiagomis – plėvelėmis, tvirtinimais, latakais,“ – sako Julius.
Vidutinė trapecinės skardos kaina Lietuvoje 2024 m. svyruoja nuo 6,5 iki 11 Eur/m² priklausomai nuo metalo storio, dangos tipo ir gamintojo. Tai iki 40 % pigiau nei klasikinės formos skarda ar čerpes imituojanti danga.
Lengvas ir greitas montavimas
Trapecinė skarda ypač patogi montavimui. Lakštai gali būti ilgi – iki 6 m ar daugiau, todėl mažiau sujungimų, mažesnė pratekėjimų rizika. Be to, stogdengiai su ja dirba greičiau, o tai mažina darbo kainą. „Trapecinę skardą galima sumontuoti ir per vieną dieną (jei stogas nedidelis ir konstrukcija paruošta). Daugeliui žmonių tai labai svarbu, ypač jei gyvena name ir nenori ilgų statybinių procesų,“ – pažymi Julius.
Montuojant šią dangą nereikia sudėtingų įrankių ar specializuotų brangių detalių. Tai leidžia užtikrinti greitą ir efektyvų darbą net mažose komandose.
Tinkama tiek namui, tiek ūkiniam pastatui
Trapecinė skarda universalumu lenkia daugelį dangų, ji tinkama ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir angarams, sandėliams, garažams ar priestatams. Dėl įvairių bangos aukščių ir profilių ją galima pritaikyti tiek mažam pavėsinės stogui, tiek dideliam šlaitiniam stogui. „Būna, kad žmogus vienu užsakymu perka skardą namui, garažui ir vištidei – visur tą pačią. Tai taupo laiką, spalvas lengva suderinti, o ir montuotojai jau žino, kaip su tuo profiliu elgtis,“ – dalijasi Julius.
Ilgaamžiškumas, jei pasirenkama kokybė
Nors trapecinė skarda dažnai siejama su pigumu, tai nereiškia, kad ji trumpaamžė. Tinkamai pasirinktas produktas (ne mažiau kaip 0,5 mm storio, su poliesterio, PUR ar HPS danga) tarnaus 25–40 metų, o kai kurie gamintojai siūlo net 50 metų garantiją.
„Bėdos prasideda, kai žmonės renkasi pigiausią variantą iš prekybos centro, o po penkerių metų ima lįsti rūdys. Reikia atsakingai žiūrėti – ne forma lemia kokybę, o tai, kas po dažais,“ – įspėja Julius.
Estetika – anksčiau trūkumas, dabar privalumas
Anksčiau trapecinė skarda buvo kritikuojama dėl „ūkio pastato“ išvaizdos, tačiau šiuolaikiniai profiliai – daug elegantiškesni. Galima rinktis tiek siauresnes bangas, tiek matinį paviršių, įvairias spalvas ar net metalą su apsauginėmis plėvelėmis nuo UV. „Dabar ir gyvenamiesiems namams pasirenkama trapecinė skarda – tik ne šviesiai cinkuota, o juoda, antracitinė, matinė. Ji atrodo moderniai, ypač ant šlaitinių stogų be karnizų,“ – teigia Julius.