Pavargai nuo brangių sąskaitų, neskaidrių išlaidų ir administratoriaus, kurio net nepažįsti? Su tuo susiduria dauguma daugiabučių gyventojų, ypač kai namo išlaikymas tampa loterija, o ne logiška priežiūra. 2025-aisiais klausimas „kas geriau – bendrija ar administratorius?“ skamba vis garsiau. Ir ne veltui.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skirtumas nedidelis. Bet kai suskaičiuoji kiekvieną eurą, iškyla esminis klausimas – kas taupyti padeda, o kas tik surenka mokesčius?
Kai žinai, kas vyksta tavo name
Gyventojų bendrija vis dar daug kam skamba grėsmingai – lyg reikėtų tapti pusiau buhalteriu, pusiau teisėju, tvarkančiu kaimynų konfliktus. Bet realybė kiek kitokia. Nors bendrijos steigimas reikalauja susitelkimo, rezultatas dažniausiai vertas kiekvieno pasirašyto lapo. Kodėl?
Tu pats su kaimynais sprendi, kam skiriami pinigai, kada atliekami remontai ir kas perka paslaugas. Bendrijų administravimas leidžia atsisakyti tarpininkų, kurie dažnai tiesiog išrašo sąskaitas ir dingsta iki kito mėnesio.
Jeigu kaimynai aktyvūs, pasitikintys vieni kitais ir bent vienas iš jų ryžtasi tapti pirmininku, atsiranda galimybė ne tik išsaugoti pinigus, bet ir greičiau spręsti problemas. Vandens avarija? Nereikia laukti, kol administratorius „paskirs datą“. Viskas sprendžiama vietoje.
Administratorius – mažiau rūpesčių, bet daugiau kontrolės
Administratorius gali skambėti kaip ramybė. Jis prižiūri name, pateikia ataskaitas, rūpinasi dokumentais. Bet dažniausiai tai ir yra riba. Nors iš pirmo žvilgsnio patogu, ilgainiui atsiranda jausmas, kad tave valdo kažkas kitas. Pakeisti duris? Reikia derinimo. Sutvarkyti stogą? Lauki leidimo. Ataskaitos? Formalios, dažnai sunkiai suprantamos.
O kai prireikia tikrų veiksmų, prasideda aiškinimasis, susirašinėjimai, laukimas. O per tą laiką vanduo teka toliau, sąskaitos didėja, o tau nelieka nieko kito, kaip laukti.
Kur dažniausiai slepiasi skirtumas?
Jeigu reikia greitų darbų ir nesi pasirengęs aktyviai dalyvauti – administratorius gali būti patogesnis pasirinkimas. Bet jeigu nori žinoti, kur keliauja tavo pinigai, turėti realią įtaką ir gyventi name, kuris reaguoja į problemas greičiau nei per mėnesį – bendrija dažnai tampa geresniu sprendimu.
Kad būtų lengviau apsispręsti, štai keli realūs palyginimai, paremti gyventojų patirtimi:
- Stogo remontas: per bendriją galima derinti su tais pačiais gyventojais, išsirinkti pigesnį rangovą. Su administratoriumi – viskas eina per viešuosius pirkimus ir dažnai brangiau.
- Avarinė pagalba: bendrija sprendžia savarankiškai, dažnai per pažįstamus meistrus. Administratoriai turi savo rangovus – kartais brangius, kartais lėtus.
- Bendro naudojimo erdvės: bendrijose dažnai lengviau sutarti dėl kiemo sutvarkymo, laiptinių atnaujinimo, nes sprendžia patys gyventojai.
O kas pigiau?
Sąnaudų klausimas dažnai nulemia sprendimą. Ir čia atsakymas paprastas – bendrijos dažniausiai moka mažiau. Ne todėl, kad daro blogiau, o todėl, kad moka už tai, ko reikia, o ne už administratorių kontoros išlaikymą.
Tiesa, jei pirmininkas nesuvaldo pareigų, gali atsirasti netvarka. Todėl bendrijų administravimas reikalauja aktyvaus žmogaus, kuris žinotų, ką daro. Bet jei tokį žmogų turite – permokėti administratoriui tampa visiškai beprasmiška.
2025-aisiais daugiabučiai keičiasi. Gyventojai tampa drąsesni, sąmoningesni. O klausimas „bendrija ar administratorius?“ vis dažniau virsta veiksmu. Ne visiems tinka tas pats, bet tie, kurie pasirinko bendriją ir rado tinkamą pirmininką, dažniausiai daugiau nebegrįžta atgal. Nes jie žino – sprendimai yra čia pat. Ir jie priklauso nuo jų, o ne nuo biuro.
