Saulėtą pirmadienio rytą Vilniaus rajone veikiančiame automobilių servise neįprastai anksti prasidėjo darbo diena. Tarp pirmųjų klientų – vairuotojas su 2010 metų gamybos sedanu, kuris praėjusį savaitgalį pastebėjo užsidegusią automobilio gedimo lemputę. Diagnozė nustebino ne tik klientą, bet ir jo piniginę – sugedo katalizatorius.
Šimtai panašių atvejų nutinka Lietuvos vairuotojams kasdien. Kodėl katalizatoriai tapo tokia opia problema? Kas lemia jų kainas? Ir ar verta į juos investuoti? Šiuos klausimus gvildenome kalbėdami su automobilių ekspertais, servisų savininkais ir aplinkosaugos specialistais.
Tauriųjų metalų lobis po jūsų automobiliu
Dauguma vairuotojų nesupranta, kodėl katalizatoriai kainuoja tiek daug. Pagrindinė priežastis – jų sudėtyje esantys taurieji metalai: platina, paladis ir rodis.
Šių metalų kainos pasaulinėse rinkose pastaraisiais metais išgyveno tikrą amerikietiškus kalnelius primenančią istoriją. Pavyzdžiui, paladžio kaina nuo 2018 iki 2020 metų išaugo beveik tris kartus, vėliau krito, o dabar vėl rodo augimo tendencijas.
Viename katalizatoriuje gali būti nuo 1 iki 15 gramų tauriųjų metalų, priklausomai nuo automobilio markės ir modelio. Šių metalų kaina pasaulio rinkose šiuo metu svyruoja nuo 30 iki 400 eurų už gramą.
Būtent dėl šios priežasties katalizatoriai tapo itin patraukliu taikiniu vagims. Vien 2024 metų pirmajį ketvirtį Lietuvoje užregistruota per 300 katalizatorių vagysčių, teigia policijos departamento atstovas.
Aplinkosauga ar piniginės ištuštinimas?
Aplinkos apsaugos specialistai primena, kodėl katalizatoriai apskritai yra būtini: jie sumažina išmetamųjų dujų toksiškumą iki 90 procentų. Be jų mūsų miestų oro kokybė būtų ženkliai prastesnė.
Tačiau ne visi vairuotojai linkę investuoti į aplinkosaugą, ypač kai kalbama apie senesnius automobilius. Nors oficialių statistikos duomenų nėra, vieno Vilniaus serviso savininkas pripažįsta, kad dalis klientų teiraujasi apie galimybes apeiti įstatymus.
Egzistuoja taip vadinami „šešėliniai” servisai, kurie siūlo „išprogramuoti” katalizatorių arba įmontuoti imitatorius. Tokiu būdu automobiliai praeina techninę apžiūrą, nors realiai važinėja be katalizatorių.
Už tokius pažeidimus gresia baudos iki 1500 eurų, o transporto priemonė gali būti konfiskuota. Tačiau kontrolės mechanizmai vis dar nėra pakankamai efektyvūs.
Originalas ar pakaitalas?
Automobilių detalių importuotojų asociacijos duomenimis, Lietuvos rinkoje dominuoja trys katalizatorių tipai: originalūs (OEM), sertifikuoti analogai ir nesertifikuoti „universalūs” gaminiai.
Kainų skirtumas tarp šių tipų gali siekti iki 300 procentų. Originalūs katalizatoriai paprastai kainuoja nuo 600 iki 1500 eurų, sertifikuoti analogai – nuo 300 iki 800 eurų, o „universalūs” – nuo 150 iki 400 eurų.
Pigiausi variantai dažnai neatitinka visų aplinkosaugos reikalavimų ir gali sukelti problemų ilgalaikėje perspektyvoje. Deja, dažnas vairuotojas renkasi pagal kainą, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių.
Stebinantys rinkos paradoksai
Žurnalistinio tyrimo metu atsiskleidė įdomus paradoksas – nors katalizatorių kaina Lietuvoje dažnai siekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, jų perdirbimo vertė taip pat išlieka aukšta.
Panaudotą katalizatorių galima parduoti perdirbimui už 50-500 eurų, priklausomai nuo modelio ir tauriųjų metalų kiekio jame. Tai paaiškina ir augantį katalizatorių vagysčių skaičių. Vagys dažniausiai taikosi į didesnius automobilius su galingesniais varikliais, nes juose katalizatoriai būna didesni ir vertingesni.
Technologijų pažanga ar žingsnis atgal?
Automobilių technologijų ekspertai pasakoja, kad naujausių automobilių katalizatoriai tampa vis sudėtingesni ir efektyvesni.
Naujausiuose Euro 6d standartą atitinkančiuose automobiliuose katalizatoriai yra integruoti su kietųjų dalelių filtrais ir kitomis išmetamųjų dujų valymo sistemomis. Tai padidina jų efektyvumą, bet kartu ir kainą.
Tuo tarpu elektrifikacijos banga žada išspręsti šią problemą iš esmės – elektromobiliuose katalizatorių tiesiog nėra. Tačiau Lietuvoje elektromobiliai vis dar sudaro mažiau nei 2% visų registruotų transporto priemonių.
Paradoksalu, bet stebima tendencija, kad žmonės, vengdami brangių katalizatorių remontų, perka senesnius automobilius, kuriuose naudojami paprastesni ir pigesni katalizatoriai.
Vairuotojų patirtys
Kalbant su įvairiais vairuotojais, išryškėja skirtingi požiūriai į katalizatorių problemas.
Vilnietis, 12 metų senumo vokiško automobilio savininkas, pasidalino savo istorija. Kai sugedo katalizatorius, jam pasiūlė tris variantus: originalas už 1200 eurų, analogas už 500 eurų arba universalus už 250 eurų. Jis pasirinko viduriniąjį variantą ir po dvejų metų vis dar neturi problemų.
Tuo tarpu kaunietė, 2018 metų japoniško automobilio savininkė, pasirinko originalų katalizatorių: „Nesinori taupyti aplinkos sąskaita. Be to, automobilis dar naujas, planuoju jį naudoti dar bent penkerius metus, todėl manau, kad investicija atsipirks.”
Perdirbimo industrija
Dėl didelės tauriųjų metalų vertės, Lietuvoje klesti katalizatorių perdirbimo industrija. Perdirbimo įmonės superka panaudotus katalizatorius, išgauna iš jų tauriuosius metalus ir parduoda juos tarptautinėse rinkose.
„Vienas iš didžiausių iššūkių – nelegalus panaudotų katalizatorių eksportas į užsienį”, – pasakoja perdirbimo pramonės atstovas. Tai ne tik mažina oficialių perdirbėjų apyvartas, bet ir kelia aplinkosaugos problemų, nes užsienyje ne visada laikomasi griežtų perdirbimo standartų.
Įstatyminė bazė ir kontrolės mechanizmai
Pagal Lietuvos įstatymus, visi automobiliai, pagaminti po 1993 metų, privalo turėti veikiančius katalizatorius. Tai tikrinama techninės apžiūros metu, matuojant išmetamųjų dujų sudėtį.
Tačiau praktika rodo, kad kontrolės sistema turi spragų. Kai kurie vairuotojai katalizatorių išmontuoja iškart po techninės apžiūros, o kiti naudoja laikinus sprendimus, leidžiančius „apgauti” matavimo įrangą.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pripažįsta, kad reikia tobulinti kontrolės mechanizmus. Viena iš svarstomų galimybių – atsitiktinės patikros gatvėse, matuojant pravažiuojančių automobilių emisijas.
Ateities perspektyvos
Nors trumpuoju laikotarpiu katalizatorių problemos išliks aktualios, ilgesnėje perspektyvoje situacija turėtų keistis dėl kelių priežasčių:
- Elektromobilių plėtra – prognozuojama, kad iki 2030 metų elektromobiliai sudarys apie 30% Lietuvos automobilių parko
- Naujos katalizatorių technologijos, leidžiančios sumažinti tauriųjų metalų kiekį
- Efektyvesni perdirbimo procesai, mažinantys naujų katalizatorių kainas
- Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, kurie paskatins senesnius automobilius keisti naujesniais
Tuo pačiu metu kai kurie ekspertai prognozuoja ir neigiamus scenarijus – dėl didėjančių tauriųjų metalų kainų katalizatorių vagysčių skaičius gali dar labiau išaugti, o vairuotojai gali ieškoti būdų, kaip apeiti aplinkosaugos reikalavimus.
Patarimai vairuotojams
Automobilių ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip išvengti brangaus katalizatoriaus keitimo:
- Reguliariai tikrinkite variklio būklę – netinkamai veikiantis variklis gali pažeisti katalizatorių
- Naudokite aukštos kokybės degalus – jie mažiau teršia katalizatoriaus paviršių
- Venkite dažnų trumpų kelionių – katalizatorius efektyviai veikia tik pasiekęs darbinę temperatūrą
- Atkreipkite dėmesį į gedimo požymius – anksti pastebėjus problemą, kartais galima išvengti visiško katalizatoriaus gedimo
- Apsvarstykite katalizatoriaus vagystės prevencijos priemones – specialius apsaugos skydus ar signalizacijos sistemas
Galiausiai, priimant sprendimą dėl katalizatoriaus keitimo, verta įvertinti ne tik kainą, bet ir kokybę, garantiją bei ilgalaikę automobilio naudojimo perspektyvą. Pigesnė alternatyva ne visada yra ekonomiškiausia ilgalaikėje perspektyvoje, ypač jei planuojate automobilį naudoti dar ne vienerius metus.
