Kaip protingai tvarkyti savo finansus gaunant vidutinį atlyginimą? Ekspertų patarimai, kurie gali pakeisti jūsų finansinę ateitį!
Finansų valdymas su ribotais ištekliais gali atrodyti kaip vaikščiojimas lynu – vienas neteisingas žingsnis, ir jau nebesueina galai su galais. Uždirbant 1500 eurų, daugeliui lietuvių tenka laviruoti tarp būtinų išlaidų, taupymo ir net investavimo galimybių. Tačiau finansų ekspertai teigia – net ir su tokiu uždarbiu galima ne tik išgyventi, bet ir kurti tvarų finansinį pamatą ateičiai.
„NEMATOMAS” TURTAS: BIUDŽETO PLANAVIMAS PRADEDANTIESIEMS
„Pirmiausia reikia tiksliai žinoti, kur keliauja kiekvienas jūsų euras,” – teigia Indrė Kavaliauskienė, asmeninių finansų konsultantė. „Dauguma žmonių nustemba sužinoję, kad iki 15% jų pajamų išgaruoja ‘nežinia kur’.”
Finansų valdymo pradžia – detalus biudžetas. Kavaliauskienė rekomenduoja išbandyti 50-30-20 taisyklę: 50% pajamų skirti būtinosioms išlaidoms (būstas, maistas, transportas), 30% – asmeniniams poreikiams, o 20% – taupymui ir investicijoms.
„Šiuolaikinės programėlės kaip ‘Spendee’ ar ‘Wallet’ automatiškai kategorizuoja jūsų išlaidas, todėl matote tikslų vaizdą, kur keliauja pinigai,” – paaiškina ji.
SKOLA: DRAUGAS AR PRIEŠAS?
„Vartojimo paskolos – vienas didžiausių finansinės laisvės stabdžių,” – įspėja Marius Dubnikovas, ekonomistas. „Jei uždirbate 1500 eurų ir mokate 300 eurų paskolos įmoką su 20% palūkanomis, jūs praktiškai ‘dovanojate’ bankui daugiau nei mėnesį darbo per metus.”
Tačiau ne visos skolos yra blogos. Pasak Dubnikovo, protingos skolos, tokios kaip būsto paskola su žemomis palūkanomis ar paskola mokslams, gali būti finansiškai pagrįstos.
„Būsto paskola – tai priverstinis taupymas su turto prieaugiu. Tačiau prieš imant paskolą, būtina turėti 6 mėnesių atlyginimų santaupų ‘juodai dienai’,” – pabrėžia jis.
YPATINGAS „AMORTIZACIJOS” FONDAS
„Didžiulė problema, kurią matau konsultuodama klientus – jie nesiplanuoja stambių išlaidų,” – sako finansų planavimo specialistė Vaida Laukaitienė. „Kai sugenda šaldytuvas, jie ima greitąjį kreditą, ir taip patenka į skolų ratą.”
Jos siūlomas sprendimas – „amortizacijos” fondas, skirtas atnaujinti buitinę techniką, telefoną ar kompiuterį. Jei vidutiniškai kas 5 metus tenka išleisti 2000 eurų technikai atnaujinti, kas mėnesį reikėtų atidėti po 33 eurus.
„Atidarykite atskirą taupomąją sąskaitą ir nustatykite automatinį pervedimą kitą dieną po atlyginimo,” – pataria Laukaitienė. „Taip nesuksite galvos dėl ateityje laukiančių stambių išlaidų.”
INVESTAVIMAS: PRADĖTI GALIMA JAU NUO 50 EURŲ
„Didžiausia klaida – manyti, kad investuoti gali tik turtingi,” – teigia investicijų valdytojas Tomas Balčiūnas. „Šiandien investuoti galima pradėti vos nuo 50 eurų per mėnesį.”
Jo teigimu, pradedantieji investuotojai su nedideliu kapitalu turėtų rinktis indeksinius ETF fondus, kurie automatiškai išskaido riziką tarp šimtų ar tūkstančių įmonių.
„Jei kas mėnesį investuosite 100 eurų į pasaulinį akcijų indeksą ETF, po 20 metų, esant vidutinei 7% metinei grąžai, turėsite apie 52,000 eurų. Iš jų 24,000 bus jūsų įnešti pinigai, o 28,000 – uždirbtą pelnas,” – skaičiais dalijasi Balčiūnas.
Jis primena, kad svarbu suprasti: trumpuoju laikotarpiu akcijų rinka gali stipriai svyruoti, tačiau ilguoju laikotarpiu (10+ metų) istoriškai ji visuomet augo.
MOKESČIŲ OPTIMIZAVIMAS: KĄ BŪTINA ŽINOTI
„Dauguma dirbančiųjų palieka ant stalo šimtus eurų kasmet, nepasinaudodami mokesčių lengvatomis,” – teigia mokesčių konsultantas Darius Kubilius.
Už ką galima susigrąžinti GPM:
- Būsto paskolos palūkanas
- Gyvybės draudimą
- III pakopos pensijų fondus
- Studijų išlaidas
- Automobilio ar būsto remonto paslaugas (kai išrašoma sąskaita faktūra)
„Uždirbant 1500 eurų, galima susigrąžinti iki 300 eurų per metus vien deklaruojant būsto paskolos palūkanas,” – aiškina Kubilius.
DRAUDIMAS: KUR TAUPYTI NEGALIMA
„Finansiškai protinga ne vengti draudimo, o rinktis tik tai, kas tikrai reikalinga,” – pabrėžia draudimo ekspertė Laura Martinaitytė.
Jos teigimu, būtina turėti:
- Civilinės atsakomybės draudimą automobiliui (privalomas)
- Būsto draudimą (ypač jei turite būsto paskolą)
- Sveikatos draudimą (jei nesuteikia darbdavys)
„Tačiau galima sutaupyti renkantis didesnę išskaitą arba atsisakant nebūtinų papildomų rizikų,” – pažymi ji.
Martinaitytė pataria vengti draudimo, siūlomo kartu su prekėmis (telefonų, buitinės technikos): „Šie draudimai dažniausiai neadekvatūs kainų atžvilgiu.”
TRIJŲ BANKO SĄSKAITŲ SISTEMA
„Paprasčiausias būdas susitvarkyti finansus – turėti tris atskiras banko sąskaitas,” – rekomenduoja finansų koučeris Gediminas Užkuraitis.
- Kasdienių išlaidų sąskaita
- Taupymo/investavimo sąskaita
- „Juodos dienos” fondas nenumatytiems atvejams
„Vos gavus atlyginimą, pirmiausia reikia pervesti pinigus į taupymo ir nenumatytų atvejų sąskaitas. Likusi suma – jūsų mėnesio biudžetas,” – paaiškina jis.
Užkuraitis rekomenduoja pagal galimybes siekti sukaupti 3-6 mėnesių išlaidoms lygų „juodos dienos” fondą prieš pradedant agresyviau investuoti.
PROGRAMĖLĖS, KURIOS PADEDA TAUPYTI
Šiandien finansų valdymą palengvina daugybė išmaniųjų įrankių:
- „Revolut” ir „N26” leidžia atidėti centus po kiekvieno mokėjimo
- „Robinhood” ir „Trading 212” suteikia galimybę investuoti nedideles sumas be komisinių
- „Numbeo” ir „Pricescout” padeda palyginti kainas ir rasti geriausius pasiūlymus
„Išmaniosios programėlės leidžia automatizuoti taupymą, kas yra esminis psichologinis triukas – ‘akių iš akių, minčių iš minčių’,” – sako technologijų ir finansų žurnalistas Mantas Katleris.
APSIPIRKIMO PSICHOLOGIJA: NORAI VS POREIKIAI
Psichologė Aistė Jasaitytė atkreipia dėmesį į emocinį finansų aspektą: „Dažnai perkame ne todėl, kad reikia, o dėl trumpalaikio džiaugsmo ar socialinio statuso demonstravimo.”
Jos patarimas – prieš kiekvieną didesnį pirkinį užduoti sau klausimą: „Ar šis daiktas teiks man naudą po mėnesio? Po metų?”
„Pastebėjau, kad mano klientai, kurie praktikuoja 24 valandų taisyklę prieš bet kokį pirkinį virš 50 eurų, sutaupo vidutiniškai 15-20% savo disponuojamų pajamų,” – dalijasi Jasaitytė.
PASYVIŲJŲ PAJAMŲ KŪRIMAS
„Net ir gaunant 1500 eurų atlyginimą, įmanoma kurti papildomus pajamų šaltinius,” – tvirtina verslumo konsultantas Paulius Rimkus.
Jo siūlomos galimybės:
- Laisvalaikio hobio pavertimas uždarbiu (fotografija, rankdarbiai, konsultacijos)
- Daiktų nuoma per specializuotas platformas (CityBee, Airbnb)
- Dienos prekybos perpardavimas internete (ypač populiaru su vintage daiktais)
- Mikro-investicijos į P2P skolinimo platformas
„Svarbu pradėti nuo to, ką jau mokate ir sugebate. Papildomos 100-200 eurų pajamos per mėnesį gali drastiškai pakeisti jūsų finansinę situaciją,” – pažymi jis.
NAUJOVĖ: FINANSŲ KLUBAI
Viena naujausių tendencijų Lietuvoje – finansų klubai, kur žmonės reguliariai susirenka aptarti savo finansinių tikslų, keistis patarimais ir palaikyti vienas kitą.
„Matome, kad klubų nariai pasiekia geresnių rezultatų nei bandantys tvarkytis pavieniui,” – sako „Finansų laboratorijos” įkūrėja Eglė Merkytė. „Grupinis įsipareigojimas padeda išlaikyti discipliną, o pasidalinta informacija atneša realios naudos.”
Tokių klubų nariai dalijasi patarimais apie akcijų rinką, nekilnojamąjį turtą, mokesčių optimizavimą ir pasyvias pajamas.
„Dauguma žmonių nemėgsta kalbėti apie pinigus, bet būtent toks atvirumas padeda visiems tobulėti,” – įsitikinusi Merkytė.
Finansų valdymas gaunant 1500 eurų reikalauja disciplinos ir išmanymo, tačiau ekspertai sutinka – net ir su tokiomis pajamomis įmanoma ne tik sudurti galą su galu, bet ir kurti tvirtą finansinį pamatą ateičiai. Svarbiausia – sistemingumas, žinios ir ilgalaikis planavimas.
